Mintis materiali. Žmogų per gyvenimą labiau veda pasąmonė nei sąmonė

gegužės 22, 2015 sagiras 2 Comments

Kam reikalingi bioenergetikai?

Pone Eugenijau, bioenergetikus dažnai vadina burtininkais ir šamanais. Su pašaipa. Ar jus tai žeidžia?

Taip pavadina ir mane, – juokiasi, – bet manęs tokie apibūdinimai nežeidžia. Kodėl turėtų?

Ar kiekvienas žmogus turi unikalių gebėjimų ir gali būti bioenergetiku?

Kiekvienas žmogus turi unikalių resursų, tačiau juos realiais gebėjimais paverčia toli gražu ne daugelis. Tam reikia daug pastangų, triūso, žinių ir, be abejo, praktikos. Ir, žinoma, tam tikrų išskirtinių savybių, kurios paprastai vadinamos jautrumu. Dabar ir žolininkai kartais pasivadina bioenergetikais, tačiau čia tikrai ne ta specializacija.

Tas jautrumas, leidžiantis pajusti kitą žmogų, jo ligas, bėdas, įgalina jus daryti poveikį be jo žinios ir leidimo?

Ne, taikyti kitam žmogui savo galią be jo prašymo ir leidimo – tai moralinės etikos ir visatos įstatymų pažeidimas.To daryti negalima.

Kokia jūsų tikroji profesija?

Aš buvau jūrininkas. Bet jau beveik du dešimtmečius domiuosi kinų energetine sveikatinimo sistema cigun, šamanizmu. Pradėjau nuo autogeninių treniruočių, meditacijų ir vėliau visąlaik ėjau dvasinio tobulėjimo keliu. Kaupiau žinias, tobulinausi konferencijose, seminaruose. Labiausiai domėjausi dvasinėmis technikomis, kurios praktiškai veikia žmonių sveikatą.

Kam reikalingi bioenergetikai? Ar nepakanka profesionalių gydytojų, psichoterapeutų, dvasininkų?

Pasakysiu taip: nesvarbu, kas žmogui padeda, svarbu, kad padeda. Kol žmonės į mane kreipiasi, tol jaučiuosi reikalingas.

Pūtimas į kiaurą padangą

Visos mūsų mintys yra materialios, ir visi žmonės unikalūs, ji taip pat. Bet yra žmonių, kurių mintys veikia stipriau negu kitų. Būtent todėl kartais vienas žmogus gali paskui save patraukti šimtus sekėjų.

Paprastai juos vadiname lyderiais, charizmatinėmis asmenybėmis.

Galima vadinti ir taip. Noriu pasakyti ką kita. Labai svarbu, kad tie žmonės stengtųsi savo mintis kontroliuoti, mažiau pyktų ant kitų, mąstytų pozityviai. Stipri mintis, dar pastiprinta ir emocijomis, gali pažeisti aplinkinių žmonių energetiką. Panašiomis technikomis naudodavosi Amerikos indėnų šamanai, iššaukdami lietų, egiptiečių žyniai – statydami šventyklas, ir mūsų vaidilos – tarnaudami savo kunigaikščiams, padėdami kovoti su priešais. Prieš kovą vaidilos atlikdavo grupines vizualizacines meditacijas: įsivaizduodavo karius, grįžtančius iš mūšio lauko su gausiu karo grobiu, sveikus ir laimingus.

Yra daugybė literatūros ir mokyklų, mokančių naudoti vizualizacijos technikas ir tokiu būdu pagerinti savo gyvenimo kokybę. Tačiau noriu pabrėžti, kad nepakanka vien teorijos tam, kad taptum geru bioterapeutu, bioenergetiku. Sukelti žmogui tam tikrą būseną yra viena, o grąžinti jį atgal į realybę – kas kita. Tai labai svarbus ir atsakingas dalykas.

Kalbant apie atsakomybę… Ar savo veikloje jūs klystate?

Klysta medikai, klysta aparatai, būtų nerealu teigti, kad neklysta tik bioenergetikai.

Ar jūs galite pakenkti?

Esu įsitikinęs, kad ne.

Bioenergetikai dažnai užsitraukia medikų nemalonę.

Taip, man tai žinoma. Kartais tradicinės medicinos atstovai pacientui sako: „Jeigu eisi pas bioenergetiką, pas mane nebesirodyk.“

Aš pats su pagarba žiūriu į būtinąją, ekstrinę mediciną, nes jeigu susilaužai koją, bioenergetikas jos neišgydys. Tačiau net ir patys gydytojai pripažįsta, kad du trečdaliai žmogaus ligų yra psichosomatinio pobūdžio. Kitaip tariant, jos kyla ir egzistuoja galvoje. O tai reiškia, kad reikia keisti žmogaus mąstymą.

Kai jūsų automobiliui nuleidžia padangą, jūs keičiate padangą. Tradicinę Vakarų mediciną su jos cheminiais preparatais, aparatais ir pasekmių gydymu galėčiau palyginti su oro pūtimu į kiaurą padangą. Ir nesistebėkime, kodėl ji pučiama: visi žinome, kokia galinga yra farmacijos pramonė.

Ši pramonė, kaip ir medicinos technologijos, sparčiai tobulėja, bet žmonės vis tiek serga – kaip ir tada, kai jų nebuvo.

Ir kiekvienais metais atsiranda vis naujų ligų.

Kas jas sukuria, kaip jūs sakėte, mūsų „galvose“?

Žmogus – sudėtinga fizinė ir dvasinė struktūra. Kaip kompiuteris. Liga yra signalas iš pasąmonės, kad darome kažką ne taip. Tas signalas gali būti baimė, nerimas, diskomfortas, skausmas. Jį nuslopinę, tarkime, nuskausminamaisiais arba antidepresantais, mes nuslopiname signalą. Kad jo nebegirdėtume. Kitaip tariant, problema apeinama, o ne išsprendžiama. Bet ji lieka. Ir pasąmonė signalizuoja toliau, kitokiais būdais. Todėl tabletės – ne išeitis. Tai ne gydymas. Tai gydymo imitacija.

Graikų mitologijoje gydymo dievas Asklepijas turėjo dukteris Higėją ir Panacėją. Higėja sakė: „Aš sukursiu žmonėms priemones, kurios juos saugos nuo ligų.“ Ji buvo švaros, sveikatos, ligų prevencijos deivė. O Panacėja sakė: „Aš sukursiu žmonėms vaistus nuo visų ligų.“ Ji buvo vaistų deivė. Aš manau, kad geriau rinktis Higėjos kelią.

Tarkime, žmogus išgirdo signalą, suprato, kad kažką daro ne taip. Koks pirmas žingsnis einant Higėjos keliu?

Atrasti priežastis, jas analizuoti, pripažinti problemą ir keisti mąstymo, gyvenimo būdą. Taisytis. Iš pradžių galima paskaityti Luizos Hei (Luiza Hay), Valerijaus Sinelnikovo ir kitų panašaus pobūdžio knygų, jos užves ant tako.

Linkėjimai ir užkalbėjimai

 

Ar tikrai iš tam tikrų dominuojančių emocijų, charakterio bruožų galima nuspėti žmogaus ligas?

Taip, yra užfiksuoti tam tikri dėsningumai. Pastebėta, kad nuolatinė baimė dėl pinigų trūkumo sukelia stuburo problemas. Nemeilė priešingai lyčiai – gimdos, prostatos bėdas. Nemeilė sau – krūties vėžį. Negalėjimas savęs realizuoti sutrikdo skydliaukės veiklą. Tam tikros mintys, emocijos keičia ląstelių struktūrą – taip randasi ligos. Kalbu labai paprastai, kad visi suprastų, nors iš tiesų tai labai sudėtingas procesas. Vėžys neatsiranda nei per dieną, nei per mėnesį.

O migrena – mūsų amžiaus epidemija?

Tai gali būti ir kažkieno stiprių neigiamų minčių (tyčia arba netyčia) įtakos padarinys. Energoinformacinis pažeidimas, kuris pasireiškia fiziniame kūne. Kaip minėjau, mes veikiame vieni kitus.

Migrena, kaip ir daugelis kitų psichosomatinių sutrikimų, negydoma, nes gydytojai neranda, ką gydyti.

Energoinformaciniai pažeidimai atsiranda subtiliojoje žmogaus struktūroje – biolauke. Medicinos aparatai jų negali užfiksuoti, cheminiai preparatai jų irgi nepašalina (nebent trumpam). Maža to, vaistai paralyžiuoja organizmo gebėjimą šalinti sutrikimą pačiam.

„Energoinformacinį pažeidimą“ senoliai vadindavo užkalbėjimu arba prakeiksmu?

Taip, ir tai gali būti padaryta tikslingai, naudojant tam tikrus ritualus, arba netyčia. Tarkime, įpykęs žmogus linki savo priešui blogio. Ir vienu, ir kitu atveju tas linkėjimas „muša“ žmogui per sveikatą.

Kaip apsisaugoti nuo tokių psichologinių atakų?

Jeigu nepavyksta apsiginti patiems, manau, verta kreiptis pagalbos į psichoterapeutą ar bioenergetiką – kas kam arčiau širdies.

Ar jūs kalbate apie nocebo efektą, kai išsipildo mūsų pačių neigiami lūkesčiai?Jeigu tikėsime, kad mus kažkas prakeikė, ši mintis ir sutrikdys sveikatą, o ne kažkoks kitas žmogus.

Aš manyčiau kitaip. Jeigu tau virš galvos tvyro radiacija, tikėsi ar netikėsi, ji tave vis tiek veikia. Vis dėlto nereikėtų pasąmonės signalų palikti be dėmesio. Kita vertus, gali būti, kad „prakeiksmas“ pažeidžia tą, kuris pats kažkada pasielgė panašiai. Gali būti, jog tai pamoka: žmogus turi patirti tai, ką išgyveno jo auka. Be priežasties nieko nebūna.

Skamba bauginamai.

Nėra ko gąsdintis, viskas yra pataisoma, tik nereikia palikti savieigai, – šypsosi.

Egrogoras

 

Kodėl vienaip jaučiamės prekybos centre, kitaip – bažnyčioje? Daugeliui iš mūsų minioje pasidaro negera, svaigsta galva, kai kam netgi kyla nerimo priepuoliai. Kaip atsiranda ši ypatinga atmosfera?

Pabandysiu paaiškinti kuo paprasčiau. Egzistuoja toks reiškinys kaip egregoras. Tai biolauko struktūra – kaip debesis, kurio apgaubta minia, turinti vieną tikslą, energetiškai suvienodėja. Yra pasaulio egregoras, yra religijos, šeimos ir t. t.

Tai kolektyvinė sąmonė?

Panašiai. Žmonės – tai susisiekiantys indai, jie keičiasi energija. Tie, kurie jos turi daug – dalies netenka, tie, kurie stokoja, – jos pasiima. Todėl vieni po akropolius laksto su vežimėliais kaip pašėlę, o kiti po pusvalandžio jaučiasi išsekę. Tai energetiniai mainai.

Ką daryti po tokių mainų, kai jaučiamės išsekę?

Palįskite po dušu. Vanduo apvalo. Tai veikia ir po bendravimo su sunkiu žmogumi.

Ar dėl to paties egregoro kitaip jaučiamės gamtoje, bažnyčioje?

Ir dėl tos priežasties, kad daugelis bažnyčių yra pastatytos senųjų šventyklų vietose. Senovės baltai šventyklas įrengdavo ne bet kur. Žemė – gyvas organizmas; kaip ir žmogus, ji turi energetinius centrus (čakras). Tais centrais ji susijusi ir su kosmosu, ir su žmogumi. Taigi šiose vietose žmogus ypač jaučia ir žemiškos, ir kosminės energijos srautus.

Senovės baltų žyniai, kaip jau minėjau, jose medituodavo, semdavo informaciją iš kosmoso – pavyzdžiui, kai kunigaikščiams reikdavo žinoti, ką daryti: joti pasitikti priešą ar pasilikti pilyje. Paskui, suderinę gautą informaciją ir davę savo patarimą valdovui, žyniai šventose vietose sėsdavo toliau medituoti – vizualizuodavo norimus įvykius, juos programuodavo. Todėl, kad jie žinojo, jog mintys yra materialios. O tokiose vietose jos sustiprėja tūkstantį kartų.

Todėl mūsų nuoširdžios maldos kartais būna išgirstos.

Malda yra ta pati meditacija.

Kuri vieta Lietuvoje energetiškai stipriausia?

Vilniaus arkikatedra pastatyta šventyklos vietoje. Galite nuvažiuoti ant Lopaičių piliakalnio – ten buvo ilgiausiai Europoje veikusi pagonių šventykla.

Kaip visata sąveikauja su žmogumi?

Dar 1929 m. rusų mokslininkas, filosofas Vladimiras Vernadskis rašė apie noosferą: apie tai, kad žmogaus protas keičia gamtą, o tarpininkas tarp žmogaus ir gamtos yra visuomenė. Kaip jau minėjau, 5 žmonės, turintys vieną tikslą, gali pakeisti aplinką. O „Noosferos“ sąvoką pasiūlė matematikas, Sorbonos universiteto profesorius Eduardas Lerua, kuris šią proto sferą traktavo kaip „mąstantį“ žemės apvalkalą, formuojamą žmogaus sąmonės.

Meilės laiškas

 

Jūs esate reiki meistras. Ar galite pasakyti vienu sakiniu, ką tai reiškia?

Reiki japoniškai reiškia „dvasinės gyvybės jėga“, arba energija, kuri padeda palaikyti gyvybę. Tai japonų gydymo sistema. „Meistras“ reiškia iniciaciją į šią sistemą.

Gydote rankomis?

Rankos – tik tarpininkas, perduodantis kosminę energiją žmogui. Virgulių nenaudoju.

Jūs minėjote, kad moterys krūties vėžiu gali susirgti, jeigu nemyli savęs. O ką, jūsų požiūriu, reiškia mylėti save ir kodėl mes taip savęs nemylime?

Todėl, kad mes užaugome tokioje kultūroje, kurioje klestėjo nemeilės sau kultas. Egoizmas buvo smerkiamas, o pasiaukojimas dėl kitų, dėl sociumo – aukštinamas. Neseniai bendravau su moterimi, kurią ištiko ši bėda. Ji tikino mylinti save – vaikštanti į masažo kabinetą ir pan., tačiau įsišnekus paaiškėjo, kad ši moteris savo butą atidavė vaikams, o pati išėjo gyventi „ant kambario“ pas vyrą, su kuriuo išsiskyrė prieš 10 metų. Tai nemeilės sau įrodymas, nereikalinga auka. Manau, kad suaugę vaikai turi patys pasirūpinti savimi.

Duokite kokį nors praktinį patarimą, kaip išmokti mylėti save.

Paimkite popieriaus lapą, tušinuką ir parašykite laišką pačiam mylimiausiam žmogui. Parašykite, kodėl ir už ką jį mylite, kaip jaučiatės su juo, už ką esate jam dėkingi… Kai parašysite, atsistokite prieš veidrodį ir perskaitykite šį laišką sau. Darykite tai reguliariai, kasdien, o gal net ir tris kartus per dieną.

Kaip pasiekti proto ramybę?

Parodysiu vieną pratimą. Jeigu jūsų protas įsiaudrinęs ir negalite atsipalaiduoti, pailsėti, ištieskite rankas delnais į viršų. Dabar užsimerkite, sulenkite pirštus delnų link ir didžiaisiais pirštais stipriai spustelėkite delnų vidurį. Pabūkite ramiai. Mūsų sąmonė negali koncentruotis vienu metu daugiau nei į du dalykus. Tuo metu, kai spausite delnus, jūsų protas gaus galimybę pailsėti. Darykite šį pratimą kuo dažniau.

Esama įvairių būdų siekti dvasinės pusiausvyros, jie aprašyti knygose, jų mokoma įvairiuose kursuose. Tereikia pasirinkti, kas tinka būtent jums. Man, pavyzdžiui, artima kinų taiči, cigun koncepcija, budistų, daoistų filosofija, o štai indų joga kaip filosofija nepriimtina.

Kuo jums prasikalto jogai?

(Juokiasi) Kur jūs matėte turtingą, storą jogą?

Mačiau tik labai išsekusius…

Taigi. Todėl, kad jie koncentruojasi į dvasines praktikas. Kinai išlaiko balansą tarp fizinio ir dvasinio lygmenų. Nesakau, kad joga apskritai netinkama, kalbu apie mūsų sąlygas. Štai Indijoje gali atsisėsti po baobabu netoli kokio kaimo ir medituoti metus – kaimiečiai tau atneš pavalgyti, neleis numirti, džiaugsis, kad netoli jų apsigyveno šventasis. O pas mus? Atsisėsk po medžiu arba prie savivaldybės – ar tau atneš pavalgyti?- juokiasi. – Čia ne Indija. Mes gyvename sociume. Reikia patiems maisto nusipirkti, už butą mokėti.

Bet pas mus jogos pamokos labai populiarios.

Tai ne joga, tai popsas. Tikroji joga yra gyvenimo būdas.

Gyventi gera

 

Kas buvo ir yra didžiausi jūsų mokytojai, ko dar gyvenime norėtumėte išmokti?

Vieno autoriteto neišskirčiau, jų buvo daug. Ateities planų ir svajonių neturiu. Man tiesiog gera gyventi.

Kaip jums tai pavyksta?

(Šypsosi) Žinote, kodėl tibetiečiai laimingesni už lietuvius?

Kodėl?

Todėl, kad Tibete nerodo Lietuvos televizijos kanalų.

Interviu išspausdintas dienraštyje „Vakarų ekspresas“ (2014-08-30)