Rytų medicinos praktikas Eugenijus Šileika: „Rytų medicinoje mistikos nėra“

spalio 3, 2015 Eugenijus 0 Comments

Sunku būtų nesutikti, kad esame sudaryti ne vien iš fizinio kūno. Egzistuoja psichikos reiškiniai, jausmai ir
emocijos, siela ir dvasia, kurių apčiuopti negalime. Energijos ir jų blokai, vyraujantys mumyse, neretai yra priežastis įvykių ir ligų, kurie mus aplanko. Sakoma, kad net du trečdaliai ligų esti psichosomatinio pobūdžio, atsiradę dėl savaiminio ar tyčinio energijos praradimo, klaidingų įsitikinimų ir nuostatų. Tai vyksta įprastai gyvenant ir sąveikaujant su aplinka. Apie kitokį požiūrį į sveikatą kalbėjomės su bioenergetiku, Rytų medicinos praktiku Eugenijumi Šileika, kuris jau 20 metų padeda žmonėms atrasti kelią į sveiką ir laimingą gyvenimą.

Diagnozuojate ir gydote žmones, remdamasis Rytų medicinos patirtimi. Kodėl pasirinkote būtent šį kelią?

Rytų medicina remiasi žmogaus energetikos supratimu. Kai pajauti, kaip ji cirkuliuoja, perpranti veikimo principą, gali pradėti gydyti žmones. Kai suvoki ką darai, tai daryti tampa nesunku, netgi lengva. Manau, taip nutiko ir su manimi.

Mes, lietuviai, taip pat turime savąją gydymo sistemą. Turime liaudies mediciną, bet apie energijas tarsi niekas ir nekalba. Visi šie dalykai ateina iš Rytų šalių?

Lietuvoje populiariausi žolininkai. Turėjome ir mes suvokimą apie energijas, bet jis buvo sėkmingai naikinamas. Senovinių rašytinių šaltinių neturime, informacija buvo perduodama iš lūpų į lūpas. Jeigu ir yra išlikę nuotrupų, tai jos tik nuotrupos. Lietuvoje yra išlaikytų tradicijų ir ritualų, bet daugiausiai supaprastinta sakykite forma. Tiesiog nurodoma – daryk taip, bus taip. Bet jeigu suvoki energijas, supranti, kad po visu tuo paslėpta gilesnė išmintis. Kad mažiau visiems būtų aiškinama, tiesiog nurodoma, kaip elgtis ar nesielgti.

O Rytų medicina duoda tuos paaiškinimus?

Pasakyčiau taip, jei žmogus, užsiimantis Rytų medicina kažką pradeda mistifikuoti, sakydamas, kad tokia Dievo valia, tokie Visatos dėsniai, reiškia, jis turi per mažai žinių ir bando save pridengti mistika. Rytų medicinoje mistikos nėra. Yra tik gilios žinios. Jei kažką darai, bet negali to paaiškinti, vadinasi, nežinai ką darai.

Ar Ajurveda taip pat priskiriama prie Rytų medicinos? Kokie būtų skirtumai lyginant ją su Kinų medicina?

Jeigu žmogus ieško atsakymų sau, geresnio varianto nei Ajurveda nėra. Tai nuostabus mokslas, kuriuo vadovaujantis gali gyventi ir būti sveikas. Bet jeigu norėtum padėti kitiems žmonėms, turėtum juos mokyti visų Ajurvedos principų. Tai higienisto darbas – mokyti sveikai gyventi. Geriausia būtų net nesusirgti arba imtis ankstyvo gydymo, kol neprasidėjo skausmai. Kinų medicinos žinovas padeda žmogui pasveikti, suderindamas jame esančias energijas, pašalindamas blokus energetiniuose centruose. Pats žmogus šių žinių gali ir neturėti.

Kokie žmonės kreipiasi į Jus? Kokios problemos dažniausiai juos kankina?

Dažniausiai kreipiasi tie, kurie negauna pagalbos iš tradicinės medicinos atstovų. Jiems sakoma, kad jų liga nepagydoma visam gyvenimui, be vilties pasveikti. Jei liga kontroliuojama vaistų pagalba, dažnai žmonėms atrodo, kad tai net ne problema. Jei gali gyventi be skausmo, žmogus tai pilnai išsprendžia tablečių pagalba. Pavyzdžiui, su diabetu galima susigyventi reguliuojant mitybą, vartojant vaistus. Dažniausiai į mane kreipiasi tie, kurie kenčia didelius skausmus, pavyzdžiui, stuburo. Gydytojai šiuo atveju siūlo tik operuoti arba skausmai lieka po operacijų. Pagalbos negaudami, ligoniai kenčia aštrius skausmus ir su tuo susigyventi labai sunku. Sakyčiau, kad į mane žmonės kreipiasi kraštutiniais atvejais, kai kito pasirinkimo tiesiog nėra. Gydytojų puolimas ant liaudies medicinos atstovų taip pat daro savo. Ne veltui sakoma, kad dešimt kartų pakartotas melas tampa tiesa. Ir apskritai, jei gydytojams ir bioenergetikams būtų mokama už darbo rezultatus, manau bioenergetikai uždirbtų kur kas daugiau. Neturiu nieko prieš ekstrinę mediciną, kai pagalba reikalinga nedelsiant, traumų ar lūžių atvejais, bet vidaus ligų gydytojai dažnai orientuoti tik į vaistų išrašymą. Anksčiau medikai pacientams taip pat skirdavo vaistus, bet prie to paaiškindavo, kaip išlikti sveiku, kaip mankštintis, kokias žolelių arbatas gerti, o dabar žmogus gauna tik saują receptų. Medikai ruošiami daug metų ir mokomi, kad tik stebuklinga tabletė gali kažką padaryti. Kažkas net yra pasakęs, kad žmogus, kuris gydo, yra gydytojas, o kuris išrašo medikamentus – medikas.

Ar tiesa, kad dauguma mūsų ligų iš tiesų prasideda galvoje, ir priklauso nuo požiūrio bei realybės vertinimo?

Tiesa. Sakyčiau net 80 – 90 proc. ligų yra psichosomatinės kilmės. Kitos jų gali atsirasti dėl patirtų traumų ar net avint nepatogią avalynę. Mano praktikoje buvo atvejis, kuomet avint dailius batelius buvo spaudžiami biologiškai aktyvūs taškai esantys pėdose. Nuolatinis jų dirginimas iššaukė atitinkamas problemas fiziniame lygmenyje. Tikrai svarbu atkreipti į tai dėmesį.

Antroji interviu dalis – žemiau.

Tęsiame pokalbį su Rytų medicinos praktiku, bioenergetiku Eugenijumi Šileika. Šįkart bandome išsiaiškinti, koks žmogus yra sveikas, ir ką daryti, norint tokiu tapti.

Kokia energijų, vyraujančių žmoguje esmė? Kaip atsiranda energetiniai blokai? Kas, Jūsų nuomone, yra liga?

Energija yra dviejų rūšių. Moteriška ir vyriška, juoda ir balta, saldi ir sūri, žemės ir dangaus. Kosminė energija ir žemiškos energijos srautas nuolat cirkuliuoja žmogaus kūnu. Energetiniai centrai, vadinami čakromis, paskirsto gaunamą energiją. Reaguojant įvairiose situacijose energiją lengva prarasti ar užblokuoti. Net laukiant eilėje, važiuojant autobusu, kažkam užmynus ant kojos, ar dirgliai reaguojant sudėtingose situacijose. Tuomet reikalinga atstatyti balansą. Šioje vietoje prasideda vampyrizmas, kuris galimas iš kitų žmonių arba iš savojo subtilaus eterinio kūno. Vampyrizmas vyksta tuomet, kai energiją praradęs – atgal jos neatgauna. Pusmetis, metai, du tokioje būsenoje ir prasideda patologinės ligos. Dažnu atveju liga – tai ilgalaikis energijos praradimas arba jos užsiblokavimas kuriame nors energetiniame centre.

Kaip žmogus gali padėti pats sau?

Tai sudėtingas darbas su pasąmone. Nes kiekviena atitinkama situacija turi savo elgesio šabloną, kurį pakeisti sunku. Šablonas formuoja mūsų reakcijas, charakterį. Kartais jį reikia surasti ir pašalinti, kad esama situacija pasikeistų ir žmogus atsistatytų. Nėra nei didelių nei mažų problemų. Jei jos žmogui trukdo kokybiškai gyventi, jas būtina spręsti.

Koks, Jūsų manymu, yra sveikas žmogus?

Žmonės skirtingi kaip ir jų kriterijai. Vienodų žmonių nėra. Yra tokių, kurie bėgiodami maratonus pasikrauna, atsigauna, pasiilsi. Kitą žmogų po dviejų kilometrų bėgimo gali gramdyti nuo grindinio ir persimetęs per petį nešti namo. Todėl kiekvienas pagal savo vidinius poreikius turi surasti užsiėmimą, kuris padėtų kelti jo energetiką, pakrautų, padėtų atsipalaiduoti. Nereikia vaikytis madų ir visiems vaikščioti į sporto klubą. Reikia išmokti išgirsti save ir žinoti, ko reikia būtent sau. Štai, pavyzdžiui, moteriai bet koks sunegalavimas, sudūrimas yra svarbus. Tai ženklas, kad reikia pasirūpinti savimi, pasitikrinti, kreiptis pagalbos. Taip yra todėl, kad moteris visą savo vidinę energiją laiko sukaupusi nėštumui ir vaisiui. Todėl pastojus ji gali basa bėgioti sniegu ir nieko jai nenutiks, nes tuomet vidinis rezervas įsijungia. Vyrai kitokie. Sunegalavus, jų vidinis rezervas įsijungia iškart. Vyras sveikas tol, kol išlipa iš lovos. O jei nebeišlipa, tuomet mano, kad kažkas su juo truputį ne taip. Apskritai, sveikata ir sveikimas yra kiekvieno asmeninė būsena. Būna žmonės sveiki, bet laksto ir ieško ligų. Tuomet kyla klausimas – ar jie iš tikrųjų sveiki? Gal reikėtų kreiptis pagalbos į psichoterapeutą? Nemanau, kad yra visiškai sveikų žmonių. Pagrindinis kriterijus – kaip tu jautiesi. Jeigu sveikas, energingas, darbingas ir geros nuotaikos – viskas gerai. Jei nesugebi išbristi iš liguistos būsenos net pailsėjęs, tuomet jau reikalinga pagalba iš šalies.

Ar apskritai įmanoma būti sveiku tokiose urbanizuotose sąlygose, kokiose šiuo metu dauguma gyvena?

Visiems būtina gamtoje praleisti kuo daugiau laiko. Anksčiau žmonės gamtoje gyvendavo, miestų nebuvo. Visi buvo daug sveikesni. Būnant gamtoje subalansuoti energetinį lauką yra daug paprasčiau. O štai gyvenant mieste pastebimas energijos trūkumas. Visi – išsekę, persitempę, vienas iš kito vampyrauja, bando sumenkinti, sunervinti, išmušti iš pusiausvyros. Tai yra kova dėl energijos. Lyg penkių žmonių bandymas užsikloti viena maža antklode. Kiekvienas stengiasi tempti ją į savo pusę. Gamtoje energijos yra daug. Jos visiems užtenka. Reikia mokėti daug dirbus, daug ir pailsėti ir bent tokiu būdu save atstatyti.

Kodėl turint tiek daug naudingos informacijos sunku pasiryžti pokyčiams? Rodos, žinai ką daryti, bet negali savęs priversti. Kas trukdo?

Dažnu atveju tai vyksta dėl to, kad teorija prasilenkia su praktika. Teoretikai išdėsto informaciją, praktiškai žinios iškart nepritaikomos. Jie net nežino, kaip tomis žiniomis naudotis, nei kur jas taikyti. Teoriškai – visi apsišvietę, bet praktiškai padaryti nieko nesugeba. Dažnai mokyti skuba vos perskaitę kelias knygas ir manantys, kad supranta dėstomą dalyką. Bet, jei aš perskaitau knygą apie astronomiją, savęs astronautu nevadinu. Dažnai tikrai nėra praktinių žinių perdavimo. Jei jis būtų, žmonės tuo pavyzdžiu užsikrėstų. Vienas po penktos pamokos, kitas po pusmečio, bet užsikrėstų.

Kaip jūs pats kaip žmogus pasikeitėte su žiniomis, kurias įgyjote?

Aš atsakyčiau taip: jeigu žmogus pradeda giliau domėtis energetiniais dalykais, jis pradeda suprasti, koks trapus yra gyvenimas. Blaškytis, kariauti, kovoti, pavydėti, veltis į skandalus, kurti intrigas – neverta. Prasminga – džiaugtis, negadinti kitiems nervų, netrukdyti kitiems gyventi ir stengtis, kad jie netrukdytų tau. Svarbu – mokėti ir dirbti, ir ilsėtis. Visų pinigų juk neuždirbsi. Reikia mėgautis gyvenimu. Ir būsi sveikas, laimingas ir viskuo patenkintas.

Ačiū Jums už Jūsų laiką ir pasidalintą patirtį.

Kalbino Rūta Olechnovič